- teisdarystė
- teisdarỹstė (neol.) sf. (2) 1. Rtr, BŽ417, KŽ teisingumas: Sūdui prasidedant atvažiavo teisdarystės ministras TS1899,3. 2. Rtr, KŽ, L377, BŽ417 teismas: Teisdarystės suolas L54. Tie žmonės jau dideliau nusikalto ir teisdarystės skaudžiai bausti buvo Tat.
Dictionary of the Lithuanian Language.